žersteklis

žerstẽklis sm. (2) FrnW, NdŽ, KŽ, Ml, Tv, Slnt, Pln 1. Š, Rtr, ŠT255, Lkž žr. žarsteklis: Apdegęs tavo žerstẽklis J. Su žerstekliu pastumk vyrišką, žarijas J. Nepasiekdamos rankom, ėmė badyti žerstekliu, kol nukrito žemėn Vaižg. Bent kiek tiktai ne teip – … griebia už žersteklio TS1901,6–10b. Nusigandusi motutė trepinėjo ties lova, tai prisėsdama ant jos krašto, tai vėl puldama žersteklio paskusti ar žąsino sparno spaiglių padeginti rš. Paršams susirgus, pabadyk juos įdegintu žerstekliu TŽIV491(dz.). Su kuo tave (oželį) tvojo? – Su kūrekliais, su žerstẽkliais! JD237. 2. scom. priekabiautojas: Gera žerstẽklis buvo, gerai, ka i numirė Gršl.